Antikvarinė vaza: senovinė, kolekcinė, dekoratyvinė

„`json
{„h1”: „Antikvarinė vaza: kolekcinė, senovinė, retro stiliaus”, „meta_title”: „Antikvarinė vaza: kolekcinė, senovinė | Mano Vaza”, „meta_description”: „Antikvarinė vaza atspindi praėjusių amžių meistrystę: graikiškos, romėniškos ir kinų porceliano senovinės vazos su autentiška patina puošia interjerą.”, „description”: „

Antikvarinė vaza: kas patenka į šią kategoriją

n

Antikvarine paprastai vadinama vaza, pagaminta prieš daugiau nei šimtą metų – ši riba naudojama tiek aukcionų namuose, tiek muitinės deklaracijose. Jaunesni, bet jau nebegaminami modeliai dažniau vadinami vintažiniais. Skirtumas nėra formalumas: šimtmečio senumo molis, glazūra ar porcelianas elgiasi kitaip nei šiuolaikinė medžiaga – jie plyšta kitaip, patina guli netolygiai, o pačios formos dažnai atkartoja to laikotarpio dirbtuvių, o ne dizainerio, sprendimus.

n

Graikiškos ir romėniškos senovinės vazos

n

Atikos juodafigūrė technika susiformavo apie VI a. pr. Kr. Atėnuose – figūros degamos juodos ant raudono molio fono, detalės įrėžiamos adata. Vėliau, apie 530 m. pr. Kr., ją pakeitė raudonfigūrė technika, leidusi tiksliau perteikti raumenis ir audinių klostes. Graikiška vaza su tokiais motyvais dažniausiai yra kopija ar interpretacija, nes originalūs egzemplioriai saugomi muziejuose, bet keramikos degimo temperatūra (apie 950°C) ir molio sudėtis atkuriama gana tiksliai. Romėniškos vazos, priešingai, dažnai liejamos iš bronzos arba stiklo – Romos imperijoje I–II a. paplito pūsto stiklo technika, leidusi gaminti plonesnes, permatomas sienas.

n

Kinų porceliano vazos ir jų laikotarpiai

n

Kangxi laikotarpio (1662–1722) porcelianas išsiskiria kobalto mėlynumo intensyvumu ir tiksliu piešiniu po skaidria glazūra – šis metodas reikalauja degimo virš 1300°C, kad glazūra susilietų su porcelianu be įtrūkimų. Autentiška kiniška vaza iš to laikotarpio dažniausiai turi klejmą dugne, nurodančią valdovo metus, tačiau daugelis vėlesnių, XIX–XX a. kopijų taip pat naudoja tuos pačius ženklus – todėl amžių nustato ne antspaudas, o glazūros krakelė ir molio spalva pjūvyje.

n

Medžiagos ir technikos, pagal kurias atpažįstama senovinė vaza

n

n
• Molis ir terakota – ankstyviausia medžiaga, naudota dar prieš keramikos rato atsiradimą, dažnai su nelygiu, ranka lygintu paviršiumi.

n

• Bronza ir kitas metalas – liejami arba kalti dirbiniai, laikui bėgant padengti patina, kurios spalva priklauso nuo lydinio sudėties.

n

• Porcelianas ir fajansas – degami skirtingose temperatūrose, todėl skiriasi ir garso tonas, kai lengvai baksteli į sieneles.

n

n

Norintiems susipažinti su platesniu medžiagų sąrašu ir jų atpažinimo požymiais, senovinė vaza pagal medžiagą suskirstyta atskirame skyriuje.

n

Medici stiliaus ir marmurinė antikvarinė vaza

n

XVI–XVII a. Florencijos dirbtuvėse, Medici šeimos užsakymu, formuotos didelės, dviem rankenomis puoštos vazos tapo atskiru stiliumi – jų proporcijos vėliau kopijuotos visoje Europoje iki pat XIX a. Medici stiliaus vaza dažnai gaminama iš bronzos arba akmens masės, imituojančios senovinį paviršių. Šalia jos rikiuojasi ir marmurinė vaza – šaltas, sunkus akmuo, kurio gyslos ir spalva priklauso nuo karjero: Karraros marmuras baltas ir vientisas, o kai kurie Anatolijos telkiniai duoda šiltesnį, gelsvą atspalvį.

n

Kaip vertinti antikvarinės vazos būklę prieš perkant

n

Restauruota vaza nėra bloga pirkinio galimybė, jei apie tai pasakoma atvirai – problema kyla, kai restauracija nutylima ir parduodama kaip originali būklė. Verta apžiūrėti dugną prieš šviesą: klijuotos įtrūkimų vietos dažnai fluorescuoja UV lempoje kitaip nei aplinkinis paviršius. Patina turėtų būti netolygi – vienoda, dirbtinai patamsinta spalva visame paviršiuje dažniau reiškia cheminį apdorojimą, o ne natūralų amžių.

n

Antikvarinės vazos priežiūra namuose

n

Valyti reikia sausa arba vos drėgna medvilnės šluoste, be jokių abrazyvinių ar amoniako turinčių priemonių – jos pažeidžia glazūrą ir patiną. Metalines vazas laikyti sausoje aplinkoje: drėgmė virš 60% paspartina oksidaciją ir gali pakeisti patinos atspalvį per kelis mėnesius. Tiesioginiai saulės spinduliai laikui bėgant balina organinius pigmentus, todėl vazą geriau statyti bent porą metrų nuo lango.

„}